VIRTUALI PARODA, SKIRTA ŽYMIAM LIETUVOS SODININKUI, POMOLOGUI, PROFESORIUI ADOMUI HREBNICKIUI
Profesorius Adomas Hrebnickis gimė 1858 m. sausio 6 d. (pagal senąjį kalendorių 1857 m. gruodžio 24 d.) Ciotiškės palivarke, Lepelio apskrityje, Vitebsko gubernijoje (dabar Baltarusijos Respublika). Jo tėvai Stanislavas Hrebnickis ir Konstancija Saniščia, nors laikė save dvarininkais, gyveno nepasiturinčiai.
1870–1878 m. A. Hrebnickis mokėsi Dvinsko (dabar Daugpilis) realinėje gimnazijoje, buvo darbštus, kruopštus, mėgo mokslus bei piešimą.
Baigęs gimnaziją aukso medaliu, A. Hrebnickis įstojo į Peterburgo (dabar Sankt Peterburgas) miškų institutą, kuriame buvo dėstomas ir sodininkystės kursas. Mokydamasis šiame institute, 1883 m. jis parašė diplominį darbą apie krakmolo įtaką medžiams („Krachmal kak zapasnoj material našich derevjev“). Darbas buvo įvertintas aukso medaliu. Pasiūlius instituto vadovybei, jaunasis sodininkas nuo 1884 m. liko dirbti šiame institute žinomų rusų botanikų I. Borodino ir Monteverdės asistentu ir nusprendė paskirti savo gyvenimą pamėgtam sodininkystės mokslui. Jam gimė mintis įveisti nuosavą sodą, kuriame galima daryti bandymus ir atlikti įvairius stebėjimus, bet tam jis neturėjo nei lėšų, nei žemės.
A. Hrebnickis studijuodamas draugavo su Vladu Stankevičiumi, kilusiu iš Lietuvos. Žiemos ir vasaros atostogas dažnai praleisdavo savo draugo tėviškėje Beržininkuose, netoli Dūkšto miestelio. Čia jis susipažino su draugo seserimi Stanislava Stankevičiūte ir ją vedė. Uošvis kraičio davė 24 ha žemės. Ten A. Hrebnickis pradėjo sodinti sodą ir statyti namą. 1890–1904 m. jis įveisė stambų pomologinį sodą ir mažą medelyną Staniškių vienkiemyje, kuriam pats davė pavadinimą, tačiau jis neprigijo, nes vienkiemį visi vadino Rojumi. Nuo 1922 m. šis pavadinimas įteisintas dokumentuose.
Nuo 1902 m. A. Hrebnickis – Peterburgo miškų instituto sodininkystės ir daržininkystės profesorius. Žiemą jis profesoriavo institute, vasaros atostogas praleisdavo savo pomologiniame sode, kuriam prižiūrėti ir plėsti negailėjo santaupų, žinių ir jėgų.
Profesorius ypač domėjosi vaismedžių veislių tyrimu – pomologija. Jo pomologiniame sode (14 ha) buvo surinkta didžiulė vaismedžių kolekcija: 1197 obelų, kriaušių, slyvų ir vyšnių veislės. Tai didžiausias pomologinis sodas Lietuvos sodininkystės istorijoje. Iki paskutinių gyvenimo metų prof. A. Hrebnickis daug dirbo atrinkdamas vietines obelų veisles. Nemaža tokių veislių jis surado, aprašė ir daugino medelyne. Vertingiausia profesoriaus surasta veislė – „Beržininkų ananasas“ – paplito ne tik mūsų krašte, bet ir kaimyninėse respublikose – Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Žinomos ir kitos jo surastos veislės: „Jono pepinas“, „Ilgai išsilaikantysis“, „Panemunės baltasis“.
Per Pirmąjį pasaulinį karą prof. A. Hrebnickis gyveno Peterburge, profesoriavo institute. 1922 m. Miškų instituto taryba jam suteikė nusipelniusio profesoriaus garbės vardą.
1922 m. A. Hrebnickis su šeima išvyko iš Peterburgo ir apsigyveno savo vienkiemyje Rojuje. Tada Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai. Profesorius domėjosi Lenkijos sodininkyste, rašė straipsnius, dalyvavo parodose, rinko veisles. Lenkijos sodininkų draugijos pomologinė komisija išrinko jį tikruoju nariu. 1934 m. jis dalyvavo vaisių parodoje Varšuvoje ir gavo padėkos raštą.
1939 m. sugrąžinus Vilniaus kraštą Lietuvai, prof. A. Hrebnickis buvo pakviestas dirbti etatiniu Žemės ūkio rūmų patarėju sodininkystės klausimais.
Prof. A. Hrebnickis, sulaukęs gilios senatvės, mirė Rojuje 1941 m. spalio 13 d. Palaidotas Stankevičių šeimos kape, prie buvusios Dūkšto dvaro katalikų bažnyčios.
Vienas žymiausių prof. A. Hrebnickio veikalų yra „Vaisių atlasas“, kuriam spalvotus veislių piešinius piešė pats autorius. Atlasas išleistas 1903–1906 m. Jame paskelbti autoriaus ilgamečių stebėjimų duomenys apie buvusius Kauno gubernijos sodus. Čia aprašytos ir dabar respublikoje auginamos vertingos vietinės obelų veislės: „Lietuvos pepinas“, „Strumilinis“, „Montvilinis“, „Lietuvos cukrinis“ ir kitos.
1892 m. išleista labai vertinga A. Hrebnickio knyga „Vaismedžių sodo priežiūra“. 1931 m. leidimo pratarmėje pažymėta, kad tai geriausia knyga, parašyta šia tema rusų kalba.
Be minėtų veikalų, išspausdinta apie 100 straipsnių, parašytų sodininkystės mokslo ir praktikos klausimais. Iš jų paminėtini „Vaismedžių kryžminimo apdulkinimo klausimai“ (1908 m.), „Apie vaismedžių partenokarpiją“ (1909 m.).
Profesorius A. Hrebnickis už darbą apdovanotas ordinais, medaliais ir ženklais.
1987 m. Rojuje buvo įsteigtas Vytėnų bandymų stoties atramos punktas. Pradėta atkurti sodą. 1961 m. atidarytas Prof. A. Hrebnickio memorialinis muziejus ir pastatytas paminklas (skulptorius L. Žuklys, architektas J. Stravinskas).
Nuotraukos iš proanūkio Andrzejaus Rejmano asmeninio albumo.