Biudžetinė įstaiga, kodas - 302837241, Ateities g. 43, Ignalina | Tel. +370 682 13 864 | muziejus@ignalina.lt

  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork

AUGUSTINAS VOLDEMARAS — PIRMOSIOS LIETUVOS VYRIAUSYBĖS VADOVAS

AUGUSTINAS VOLDEMARAS — PIRMOSIOS LIETUVOS

VYRIAUSYBĖS VADOVAS (1883 04 16—1942 12 16)

 

Žymus Lietuvos politikas, valstybės veikėjas, mokslininkas, vertėjas ir publicistas Augustinas Voldemaras gimė 1883 m. balandžio 16 d. Švenčionių apskrityje, Tverečiaus valsčiuje, Dysnos kaime. Baigė Tverečiaus pradžios bei Švenčionių trijų klasių mokyklas. Vėliau aukso medaliu baigė Sankt Peterburgo gimnaziją ir tęsė studijas Sankt Peterburgo universitete, kur jam buvo suteiktas docento laipsnis. Permės universitete ėjo ekstraordinarinio profesoriaus pareigas.

Grįžus į Lietuvą išryškėjo A. Voldemaro, kaip politikos veikėjo, vaidmuo. 1918 m. jis buvo išrinktas į Lietuvos Valstybės Tarybą. Netrukus Tarybos Prezidiumo skyrimu tapo Ministru Pirmininku ir ėmė vadovauti I Ministrų Kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras ir kurį laiką – krašto apsaugos ministras. Eidamas krašto apsaugos ministro pareigas, 1918 m. lapkričio 23 d. pasirašė pirmąjį įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo.

Ilgą laiką būdamas užsienio reikalų ministru (keturiuose ministrų kabinetuose), A. Voldemaras atliko svarbų vaidmenį formuojant jaunos, dar visai neseniai nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos Respublikos santykius su užsienio valstybėmis. Pagrindiniai užsienio politikos uždaviniai buvo santykių su Lenkija normalizavimas, teritorinių ginčų sprendimas – Vilniaus, Klaipėdos krašto klausimai. Aktyviai gynė Lietuvos interesus tarptautinėje arenoje. 1919 m. būdamas Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje pirmininku, vėliau ne kartą kėlė Lietuvos problemas Tautų Sąjungoje.

A. Voldemaras buvo vienas iš Lietuvių tautos pažangos partijos (1916 m.) ir Lietuvių tautininkų sąjungos (1924 m.) kūrėjų, vienas iš pagrindinių organizacijos „Geležinis vilkas“ vadų.

1920–1926 m. laikotarpiu atitolo nuo politinės veiklos ir buvo žinomas daugiau kaip mokslininkas, pedagogas, publicistas. Nuo 1920 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose, 1922 m. buvo paskirtas Lietuvos universiteto profesoriumi, ėjo Socialinių mokslų fakulteto dekano pareigas. 1923 m. už politinį straipsnį mėnesį kalėjo Varnių koncentracijos (darbo) stovykloje.

1926 m. vėl įsitraukė į politinę veiklą. Kartu su Antanu Smetona ir Vladu Mironu išrinktas III Seimo atstovu nuo Lietuvių tautininkų sąjungos. Tais pačiais metais gruodžio 16–17 d. karinio perversmo metu kartu su būsimu Respublikos Prezidentu Antanu Smetona atėjo į valdžią.

1926 m. gruodžio 17 – 1929 m. rugsėjo 23 d. vadovavo XIV Ministrų Kabinetui, ėjo užsienio reikalų ministro, nuo 1928 m. lapkričio 22 d. laikinai dar ir krašto apsaugos ministro pareigas. 1929 m. gegužės 6 d. buvo pasikėsinta į A. Voldemaro gyvybę.

Po 1929 m. išryškėjo nesutarimai su A. Smetona. Baigęs darbą Vyriausybėje, A. Voldemaras 1930 m. „kaip pavojingas visuomenės tvarkai ir rimčiai asmuo“ buvo ištremtas į Platelius. Vėliau policijos prižiūrimas gyveno Zarasuose.

1934 m. po nepavykusio karinio pučo buvo įkalintas, 1938 m. amnestuotas ir ištremtas į užsienį. Dvejus metus gyveno Prancūzijoje, o 1940 m. birželio 19 d. grįžęs į Lietuvą Sovietų valdžios buvo suimtas. Paskutines gyvenimo dienas A. Voldemaras praleido Maskvos Butyrkų kalėjime, kur 1942 m. gruodžio 16 d. mirė.

Apdovanojimai

  • LDK Gedimino I laipsnio ordinas (1928 02 15)
  • Vyčio Kryžiaus II rūšies I laipsnio ordinas (1928 11 23)
  • Rusijos imperijos Šv. Stanislovo III laipsnio ordinas (1917 01 01)

Atminimo įamžinimas:

  • 1976 m. paminėta A. Voldemaro 90 metų gimimo sukaktis išleidžiant raštus „Prof. Augustinas Voldemaras: Raštai.“ Redagavo Morkus Šimkus. Išleido „Laisvosios Lietuvos“ leidykla, Chicago. 1976 (tituliniame puslapyje kaip leidėjas pažymėtas Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, o data – 1973 m.).
  • 1983 m. paminėta A. Voldemaro 100 metų gimimo sukaktis išleidžiant raštus „Profesorius Augustinas Voldemaras. Raštai: 100 metų gimimo sukakčiai paminėti“. Chicago (III): Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, 1983 m.
  • 1996 m. Dysnos kaime pastatytas paminklinis akmuo.
  • 2005 m. Vytėnuose (Kauno miesto teritorija) A. Voldemaro vardu pavadinta nauja gatvė.  Tais pačiais metais Australijoje išleistas A. Voldemarui skirtas medalis.
  • 2008 m. birželio 29 d. vyko Augustino Voldemaro 125-ųjų gimimo metinių minėjimas Ignalinos r., Dysnos k.
  • 2012 m. gruodžio 14 d. Petrašiūnų kapinėse Kaune atidengtas kenotafas (antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma).
  • 2018 m. balandžio 20 d. vyko Augustino Voldemaro 135-ųjų gimimo metinių minėjimas Ignalinos krašto muziejuje.

Virtualioje parodoje pristatomi Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai, atspindintys A. Voldemaro pedagoginę, politinę ir visuomeninę veiklą, A. Voldemaro fotoportretai (Vilniuje, Romoje, Sankt Peterburge), nuotraukos, kuriose užfiksuotos politiko gyvenimo akimirkos.