XIX a. pabaigoje Ignalinoje buvo penkios gatvės. Tai Geležinkelio, Palūšės, Gaveikėnų, Daugėliškio ir Vilkakalnio. Teritorijoje tarp Gaveikėnų ir Daugėliškio gatvių nuo senų laikų vykdavo turgūs, todėl ši vieta buvo pavadinta Turgaus aikšte, o gatvė, vedusi į aikštę  – Turgaus gatve.

XX a. pradžioje miestelis buvo didinamas. Naujoji Ignalinos dalis buvo kuriama Paplovinio ežero pietiniame krante, ten, kur dabar yra aikštė.

Naujai suplanuotos teritorijos šiaurės rytų krašte, arčiau esamo užstatymo, buvo numatyta 110×130 m stačiakampė aikštė, kurią kirto dvi gatvės. Viena gatvė ėjo nuo geležinkelio pervažos į šiaurės vakarus link sąsiaurio tarp Palaukinio ir Paplovinio ežerų (tai dabartinė Ateities gatvė), kita – beveik statmena jai – nuo geležinkelio stoties įsijungė  į aikštę iš pietų pusės ir per ją ėjo į šiaurę link Paplovinio ežero rytinio galo (tai Laisvės gatvė). Taigi aikštėje susikertančios gatvės sudarė rusų miestams būdingą VIII a. pabaigos – XIX a. planą. Aplink aikštę pradėjo formuotis gana taisyklingas gatvių tinklas.  Miesto išplėtimas pagal neatitinkantį epochos dvasios ir poreikių planą gali būti laikomas anomaliu ir anarchistiniu reiškiniu. Stačiakampis planas buvo suformuotas didesnėje miestelio dalyje, negu iki tol buvo užstatytas pagal linijinį planą. Tai pakeitė Ignalinos formą iš linijinės į stačiakampę. Ignalina priklauso nedidelei grupei respublikos miestų ir miestelių, kuriuose linijinis planas iš karto buvo pertvarkytas į stačiakampį, ir yra vienintelis miestelis kuriame tai padaryta XX a. pirmoje pusėje. 1978 m. buvo priimtas sprendimas dėl Ignalinos miesto urbanistikos paminklo įtakos zonų ribų patvirtinimo.

Apie 1955 m. buvo sudaryta pirmoji po karo Ignalinos generalinio plano schema. Miesto centras numatytas aplink S. Nėries aikštę (dab. Laisvės a.). Tarybų rūmai, dabartinis savivaldybės pastatas – pačioje aikštėje. Visuomeniniai pastatai buvo statomi nugriovus senus medinius namus. 1961 m. prie aikštės rekonstruotas paštas, pastatytas kino teatras, 1963 m. – restoranas su parduotuve, 1964 m.- buitinio aptarnavimo kombinatas, o 1965 m. aikštėje (jos šiaurinėje dalyje) – rajono Vykdomojo komiteto administracinis pastatas.

Bėgant laikui, aikštės pavadinimas keitėsi kelis kartus. Turgaus aikštė buvo pervadinta į Salomėjos Nėries. Po to pavadinimas buvo pakeistas į Spalio 50-mečio, galiausiai buvo suteiktas Laisvės aikštės vardas.