Biudžetinė įstaiga, kodas - 302837241, Ateities g. 43, Ignalina | Tel. +370 682 13864 | muziejus@ignalina.lt

  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork
  • Artwork

NIJOLĖS TRINKŪNIENĖS MARGUČIŲ PARODA

PARODA, SKIRTA TAUTODAILĖS METAMS PAMINĖTI

Nijolė Trinkūnienė – Ignalinos krašto dailininkė, Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovė, mokytoja specialistė, kuri yra surengusi begalę parodų, kiekvienais metais dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose pleneruose, įvairiuose konkursuose. Ji garsina mūsų kraštą ne tik tapyba, bet ir tautodaile: velia iš vilnos, kuria karpinius ir margina margučius. Nijolė yra surengusi 6–ias asmenines margučių parodas, sukaupusi 500 margučių kolekciją. Margučius margindavo nuo vaikystės. Menininkė gimė ir augo netoli Dysnos upės, tad šv. Velykoms visada prisirinkdavo paparčių. Kartu su mama į juos įvyniodavo kiaušinius, dar pridėdavo svogūnų lukštų ir merkdavo į anilinius dažus arba svogūnų lukštų nuovirą. Bet dailininkei visada patys gražiausi būdavo vašku marginti margučiai. Kaip ji sako, jų raštai tokie paprastai įmantrūs, iškalbingi ir paslaptingi, tarsi juose užkoduota mūsų tautos senoji kultūra ir patirtis. Todėl pradėjo kiaušinius marginti vašku, dažyti natūraliais dažais, pagamintais iš ąžuolo ir juodalksnio žievės bei gelžgalių, tokį dažą senovėje vadino gelažūnimis, svogūnų lukštų.

Savo ilgametę patirtį Nijolė perduoda suaugusiesiems ir Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vaikams. Viena mokinė – Samanta Golubickaitė – 2015 m. tapo Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ laureate. Ypač daug margučių Nijolė numargino 2015 m. vasarą, dažydama juos aniliniais dažais.

Margučiai dažomi praktiškai visomis spalvomis, kiekviena jų turi savo reikšmę: juoda reiškia žemę, gausumą, pilnatvę; raudona – tai gimimas, gyvenimas, energija, visa ko pradžia; žalia – augimas, sveikata, ramybė; geltona, rusva – saulė, šviesa, jaukumas, šiluma;  mėlyna – dangus, palaima. Margučių raštai ir simboliai dažniausiai būna panašūs kaip ir kitų rūšių tautodailėje: saulutės, paukščio pėdelės, kvadratėliai… Galima sukurti ir labai puošnų kelių spalvų margutį. Greitai ir lengvai valgyti skirti kiaušiniai nudažomi augaliniais dažais: svogūnų lukštais, apdedant visada žaliuojančiais iš po sniego prirautais bruknių lapais, žolių stiebeliais, samanomis, šienu. Turbūt vienas įdomiausių dažymo būdų – dažymas ąžuolo, alksnio arba juodalksnio žievės bei surūdijusių gelžgalių nuovire. Tuomet kiaušiniai įgauna sodrią tamsią spalvą ir taip dar labiau išryškinami vašku padaryti jų raštai. Išmarginti vieną margutį vienu iš minėtų būdų trunka apie 1 val.

Virtualioje parodoje eksponuojami natūraliu vašku, žolynais marginti ir įvairiais būdais nudažyti margučiai. Taip pat parodomi ir pagaminti dažai bei juose dažomi margučiai. Nijolė pasidalino ir pora kiaušinių dažymo natūraliais dažais receptų.

Dažų iš svogūnų lukštų paruošimas

Likus 2 paroms iki šv. Velykų, užmerkti svogūnų lukštus: apipilti karštu minkštu (pvz.: lietaus, sniego tirpsmo, balos) vandeniu ir palaikyti per naktį. Dar ryškesnė spalva pasidaro ruošiant dažus iš mėlynųjų svogūnų lukštų. Rytojaus dieną visą mirkalą pavirinti dar valandą ir leisti pravėsti maždaug iki 30 laipsnių. Dažas jau paruoštas.

Dažymas

Žalius kiaušinius apiplauti švelniai su šluoste ir šiltu vandeniu, išdžiovinti. Geriausia vašku marginti net rytojaus dieną, kad lukštas labai gerai išdžiūtų (galima marginti vos ne prieš mėnesį iki šv. Velykų ir susidėti į šaldytuvą, bet tada, jau prieš merkiant į dažų nuovirą, kiaušinius palaikyti kambario temperatūroje). Išmargintus vašku žalius kiaušinius merkti į svogūnų lukštų dažą ir palaikyti per naktį arba ir ilgiau, kol nusidažo. Tada išgriebti iš dažo ir virti švariame vandenyje šv. Velykų išvakarėse arba net ir šv. Velykų ryte. Po to kiaušinio paviršių patepti aliejumi arba riebalu.

Dažų iš ąžuolo, juodalksnio, alksnio paruošimas

Prisirinkti ąžuolo, juodalksnio, alksnio žievių (maždaug pusę kibiro). Renkant žievę, pavalyti nuo samanų ir kitokių nešvarumų. Daugiausia taninų (dažomųjų pigmentų) turi karna (vidinis tvirtasis žievės sluoksnis). Žievę ir karnas pasmulkinti ir užpilti minkštu (pvz.: lietaus, sniego tirpsmo, balos) verdančiu vandeniu. Užpylus palaikyti kelias dienas, po to pavirinti 2-3 valandas, ataušus įdėti surūdijusi gelžgalį ar gelžgalius ir dar palaikyti savaitę ar daugiau. Dažas jau paruoštas.

Dažymas

Žalius kiaušinius apiplauti švelniai su šluoste ir šiltu vandeniu, išdžiovinti. Geriausia vašku marginti net rytojaus dieną, kad labai išdžiūtų lukštas (galima marginti vos ne prieš mėnesį iki šv. Velykų ir susidėti į šaldytuvą, bet tada, jau prieš merkiant į dažų nuovirą, kiaušinius palaikyti kambario temperatūroje). Išmargintus vašku kiaušinius merkti į dažą, paruoštą iš ąžuolo ir juodalksnio, palaikyti per naktį arba ir ilgiau, kol nusidažo. Dažo stiprumas priklauso nuo paruošimo būdo.  Jei dažas labai dažo – laikyti per naktį, jei dažas silpnokas – reikia palaikyti ir ilgiau. Jei žievė prisiliečia prie margučio, toje vietoje nusidažo stipriau. Todėl rekomenduočiau dažą perkošti ir tik tada merkti. Kai nusidažo, reikia išgriebti iš dažo ir virti švariame vandenyje šv. Velykų išvakarėse arba net ir šv. Velykų ryte.

„Dailininkui paroda – tai šventė, kūrybos įvertinimas, naujas įkvėpimas. Man gera dalintis su Jumis šiuo džiaugsmu“,– sako  Nijolė Trinkūnienė