Biudžetinė įstaiga, kodas - 302837241, Ateities g. 43, Ignalina | Tel. +370 682 13864 | muziejus@ignalina.lt

Renesanso architektūra Lietuvoje

Ignalinos krašto muziejus pristato virtualią parodą „Renesanso architektūra Lietuvoje“.

Renesansas − tai Vakarų Europos kultūros istorijos epocha paprastai datuojama XIV−XVI a. Nors jis paplito po visą Vakarų Europą, bet pagrindinis centras buvo Italija. Kaip teigia dr. Nerijus Babinskas, į Lietuvą Renesansas atkeliavo kartu su Bona Sforca. O svarbiausias lietuviškas renesansinės architektūros paminklas yra Vilniaus žemutinė pilis, kuri buvo perstatyta renesansiniu stiliumi. Ignalinos rajone nerasime Renesanso epochos kultūros reiškinių: architektūros paminklų, dailės kūrinių ir kt. Virtualioje parodoje pateikiamos Lietuvos Renesanso architektūros objektų fotografijos su aprašymais, kurie atskleidžia Renesanso bruožus, ypatybes architektūroje.

Paroda parengta pagal Lietuvos muziejų asociacijos pateiktą informaciją. Nuotraukų šaltinis – Wikimedia.

Renginys yra 2024 metų Lietuvos muziejų kelio „Europos ženklai Lietuvoje: Renesansas“ programos dalis. Nemokami renginiai visoje Lietuvoje tęsis iki pat rudens. Jų programos ieškokite adresu muziejukelias.lt

Lietuvos muziejų kelio organizatorius Lietuvos muziejų asociacija, informacinis partneris LRT, partneris Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija, finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Renginiai organizuojami pagal kultūros paveldo sklaidos programą „Gimtoji Europa“.

Aušros vartai – statinys Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje, vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monument Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas. Tai vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės sienos vartai. Aušros vartuose įsikūrusioje Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje laikomas Šv. Mergelės Marijos paveikslas, kuris krikščionių garbinamas kaip stebuklingas. Skarulių šv. Onos bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia, esanti Skaruliuose, Jonavos pietrytiniame priemiestyje. Šventoriuje stovinti varpinė neogotikinė. Šventoriuje taip pat stūkso Skarulių koplyčia, atkelta iš „Achemos“ užimtos teritorijos. Greta bažnyčios yra Skarulių kapinės. Didikai Skorulskiai vienos Jeruzalės bažnyčios pavyzdžiu 1620–1622 m. pastatė naują mūrinę. Senosios vietoje pastatytos mūrinės bažnyčios fundatorius buvo Andriejus Skorulskis. Paliktas tik šv. Onos vardas. Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia – buvusi bažnyčia, kurios griuvėsiai išlikę Ukmergės rajone, Deltuvoje, miestelio pietvakariniame pakraštyje, prie kelio Vepriai-Deltuva. Šventorius pritaikytas šalia bažnyčios pravesti meno ir literatūros šventes, teatralizuotus vaidinimus. XVI a. įsteigta bažnyčia yra viena pirmųjų reformatų bažnyčių, reto pereinamojo stiliaus iš gotikos į renesansą pavyzdys Lietuvoje. Iš monumentalaus objekto likę kontūrai, vos atpažįstamo stiliaus fragmentai, mūro ir smailiaarkių langų liekanos. Objektas nuo 1992 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą. Kauno rotušė – rotušė Kauno senamiestyje, netoli Nemuno ir Neries santakos. Pagrindinis fasadas atgręžtas į rytus. Bokšto aukštis 53 m. Rotušė yra viso miesto senamiesčio centrinė dominantė. Aplink ją susiformavo Kauno Rotušės aikštė su Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia, Zabielų namais, Siručio rūmais, arklių pašto stoties pastatų kompleksu, Kunigų seminarijos rektorato rūmais ir Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. Pastatas priklauso Vilniaus pilių kultūriniam rezervatui, jame įsikūręs Nacionalinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejus. 2009 m. liepos 6 d. dar nebaigtuose rūmuose atidarytas muziejus. 2018 m. liepos 6 d. Lietuvos valstybės šimtmečio proga iškilmingai atidaryti visiškai atstatyti rūmai. Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkurti iš 1987–2001 m. atkastų rūmų liekanų. XVI a. profesionalūs vietiniai, taip pat italų, lenkų bei kitų šalių architektai, kiti menininkai ir meistrai Valdovų rūmus pavertė į renesanso stiliaus rezidenciją, kuri vėliau įgijo ankstyvojo baroko bruožų. Rūmuose rezidavo Abiejų Tautų Respublikos valstybės valdovai. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia – evangelikų reformatų maldos namai, įsikūrę Kėdainių senamiestyje, Senosios ir Didžiosios gatvių sankryžoje.XVII amžiaus renesanso stiliaus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią 1652 m. pastatė Kristupas Radvila, ir jo sūnus Jonušas Radvila. Joje išlikusi renesansinė ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose – ąžuolo paneliai. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus. Kriptoje puošniuose renesanso ir baroko stiliaus sarkofaguose ilsisi Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas ir Jonušas Radvila bei jų šeimos nariai. Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje. 2001 m. pradžioje restauruoti kunigaikščių Radvilų likusių šeimos narių: Mikalojaus (1610–1611), Jurgio (1616–1617), Elžbietos (1622–1626) ir Stepono (1624–1624) sarkofagai. Sovietmečiu bažnyčia buvo paversta sporto sale. Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia. Gotikinės konstrukcijos, renesanso formų. Bažnyčia yra halinė, vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, su plačia presbiterija ir trisiene apside. Prie pietinės presbiterijos sienos pristatyta zakristija. Po bažnyčia yra rūsys. Pagrindiniame – vakarų fasade originalus renesansinis frontonas. Frontono vidurinėje nišoje dar išlikusi XVIII a. freska, vaizduojanti šv. Jurgį. Freskai būdingi lietuvių liaudies tapybos bruožai: žirgo ir raitelio formos supaprastintos, dekoratyvios, plokščios. Rykantų bažnyčioje abipus didžiojo altoriaus išliko Jono Jonavičiaus tapyti Marcijono Oginskio ir jo žmonos epitafiniai portretai. Ant šoninių sienų ištapytos kompozicijos Kristaus kančios tema, o ant vargonų choro tribūnos sienelės nišų – devyni su Dominikonų ordinu susiję šventieji. Merkinės rotušė – rotušė, buvusi Merkinėje. Apie rotušės išvaizdą, struktūrą galima spręsti iš dviejų XIX a. piešinių ir pastato brėžinių. Tai daugiausiai tarp neišlikusių Lietuvos rotušių ikonografinių duomenų turintis pastatas, statytas XVI a. pab. ir nugriautas 1887 m. pabaigoje. Miesto rotušė, kaip reiškinys Lietuvoje atsirado miestams suteikiant savivaldos teises, tai magistrato, miesto valdžios, savivaldos pagrindinė įstaiga – svarbiausias ir centrinis miesto pastatas, dažniausiai statydintas miesto centrinės aikštės viduryje ar šalia jos. Merkinė miesto teises gavusi dar 1569 m. rotušę pasistatydino kiek vėliau, pastatas pirmą kartą minimas tik 1595 m. Tačiau net vėlesnis Merkinės rotušės paminėjimas, nepaneigia fakto, jog tai būta viena iš pirmųjų rotušių Lietuvoje, XV–XVI a. rotušes turėjo tik tokie miestai, kaip Vilnius, Kaunas, Trakai, Ukmergė ir Merkinė. Dabar siekama ją atkurti, parengti projektai.
Kruonio dvaras – dvaras, buvęs Kruonyje. Dabar tik išlikę rūmų raudonų plytų griuvėsiai prie mokyklos. XV a. tai buvo LDK dvaras, stovėjęs dabartinėje piliavietėje. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Teodoras Bogdanas Oginskis pasistatė mūrinius renesansinius dvaro rūmus. XIX a. pradžioje Prancūzijos kariuomenė smarkiai apgriovė Oginskių dvaro rūmus, po to jie sunyko. Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Šeduvoje. Renesansinė, turi baroko bruožų, kryžminio plano, su pusapskrite apside, žemomis zakristijomis, dvibokštė. Vidus 3 navų, yra 5 altoriai. Skliautai cilindriniai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas klebonas prelatas Mykolas Karosas (1878–1955), kunigas Augustinas Pranskėtis (1886–1986). Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Linkuvoje, netoli miesto centro, architektūros paminklas. Priklauso Linkuvos karmelitų vienuolynui. Katalikiškos piligrimystės vieta Šiaulių vyskupijoje. Pirmąją medinę bažnyčią apie 1500 m. pastatė Linkuvos dvaro savininkė Kotryna Mykolienė.  1661 m. karmelitai pristatė bažnyčiai 2 bokštus, įrengė 7 altorius. Biržų pilis (arba Biržų tvirtovė) – pilis Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Pilies rūmuose įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir Biržų biblioteka. Pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Renesansinė bastioninė pilis, istorijos ir architektūros paminklas.
Malūnininko bokštas – mūrinis gynybinis bokštas, esantis Kaune, Muzikinio teatro sodelio pietvakariniame pakraštyje. Kauno miesto gynybinės sienos objektas. Malūnininko bokštas paskelbtas istorijos paminklu, 2001 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Priklauso kompleksui „Kauno miesto gynybinių įtvirtinimų liekanos“. Gynybinės sienos ruožas su dviem cilindriniais bokštais vaizduojamas daugumoje XVIII–XIX a. miesto ir 177–ojo kvartalo planų. Ši miesto gynybinė dalis vadinta „Totorių vartai” arba „Skitų vartai,” nes už sienos driekėsi totorių gyvenamas kvartalas. Pietinis bokštas ir sienos dalis stovi iki šiol. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kretingoje. Turi gotikos ir renesanso bruožų. Tai yra seniausia išlikusi bažnyčia Žemaitijoje, pastatyta 1617 m.Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1602 m. (Kretingsodyje) ir įsteigtas bernardinų vienuolynas. 1610–1617 m. Žemaičių seniūno ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Chodkevičiaus iniciatyva pastatyta nauja mūrinė bažnyčia su vienuolynu. Norviliškių pilis – rezidencinė pilis Norviliškėse, Šalčininkų rajone, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Tai XVI a. menantis statinys. Visai neseniai restauruotą Norviliškių pilies kompleksą sudaro trijų aukštų pilies rūmai, restauruoti pilies svečių namai bei pirtis. Planuojama atstatyti ir buvusių kareivinių pastatus. Pati Norviliškių pilis, vartų bokštas ir gynybinis bokštas kažkada sudarė tipišką uždarą gynybinės pilies sistemą su kompaktišku kiemu centre. Tai retas renesanso laikotarpio tokio pobūdžio komplekso pavyzdys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Radvilų rūmai – pastatas Vilniaus senamiestyje. Rūmuose nuo 1992 m. veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys “Radvilų rūmų dailės muziejus”.  XVII a. viduryje Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada Jonušas Radvila (1612–1655) pagal architekto Jono Ulricho (projektavo ir Radvilų Biržų pilies rūmus) projektą pasistatydino renesansinio stiliaus rezidencinius rūmus.
Vilniaus gynybinės sienos bastėja – XVII a. pirmoje pusėje pastatytas fortifikacinis statinys, sudarytas iš bokšto, požeminės patrankų patalpos ir juos jungiančio tunelio. Laikomas sudėtine Vilniaus gynybinės sienos dalimi. Bastėjos patrankų patalpa 8 metrų aukščio, pasagos formos, sumūryta iš raudonų ir gelsvų plytų, joje buvo įtaisytos šaudymo angos patrankoms. Pamatai sumūryti iš lauko riedulių. Šiaurės pusėje bastėja pasiekia statų šlaitą, rytų pusėje ją supa 3-4 metrų pločio gynybinis griovys. Patrankų patalpoje yra dvidešimt nišų parakui, salietrai, kitoms medžiagoms ir įrengimams laikyti. Buvo suprojektuoti du židiniai patrankoms uždegti ir rankoms sušilti. Patrankų patalpą su bokštu jungia tunelis.Bastėjos bokštas stačiakampio formos, 12 metrų ilgio ir 9 metrų pločio, be rūsių. Jo arkiniai pamatai remiasi į mūro stulpus. Bokštas sumūrytas iš plytų. Į jį patenkama pro duris iš Bokšto gatvės.Bastėjos tunelis yra 48 metrų ilgio, 2,8 metrų pločio ir 3,5 metrų aukščio. Jis padengtas cilindriniu skliautu. Tunelyje yra išlikusi ventiliacinė anga. Šiuo metu iš tunelio suformuota laiptinė. Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – katalikų bažnyčia Vilniaus senamiesčio dalyje, netoli pilių teritorijos. Buvusio bernardinių vienuolyno ansamblio dalis. Sapiegų giminės mauzoliejus. Ją 1594-1627 m. pastatydino fundatorius Leonas Sapiega. Bažnyčia yra gotikinių proporcijų. Ji turi aukštą gotikai būdingą trišlaitį stogą, sienas išorėje ir viduje remia stambūs, kontraforsus primenantys pilioriai. Renesanso ir ankstyvojo baroko stiliaus. Vienanavė, stačiakampio plano, be įprastos penkiasienės presbiterijos. Ji yra 30 metrų ilgio, 13,5 metrų pločio ir 15,5 metrų aukščio. Kaip įprasta katalikų bažnyčioms, pastatas pagrindiniu fasadu orientuotas į vakarus. Kiemą nuo gatvės skiria aukšta mūro siena su varpine-vartais. Bažnyčios fasadą aprėmina du į priekį išsikišę bokštai. Praeityje ant bokštų šalmų buvo užrašas – Quis ut Deus – šv. Mykolo Arkangelo devizas. Bažnyčios frontono nišose buvo įstatyti ant medžio lentų tapyti arkangelų paveikslai: viduryje šv. Mykolas su kardu, jo dešinėje – šv. Rapolas, kairėje – šv. Gabrielius. Viršutinėje frontono dalyje tarp piliastrų yra įkomponuotas apvalus skydas su Kristaus monograma IHS. Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – katalikų bažnyčia Veliuonos miestelyje, Nemuno dešiniajame krante, prie Vilkijos-Jurbarko kelio.Bažnyčia renesansinė, turi gotikos bruožų. Valstybės saugomas architektūrinis ir sakralinis paminklas (unik. kodas 28049). Priešais bažnyčią stovi Vytauto paminklas, parapijos kapinėse – Zaleskių koplyčia. Bažnyčia renesansinė, turi gotikos bruožų, mūrinė, stačiakampio plano, halinė. Jos apsidė pusapskritė, zakristija dviaukštė, bokštas kvadratinis. Vidus 3 navų, skliautuotas, įrengti 7 altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė. Šventoriuje palaidotas klebonas Pranciškus Matulaitis (1920-1992). Siesikų pilis – XVI amžiaus rezidencinė pilis Ukmergės rajone netoli Siesikų ant Siesikų ežero kranto, Daumantų-Siesickių dvaras. Siesikų dvaro sodybą sudaro 5 pastatai (rūmai, „akademija“ vadinama mokykla, spirito varykla, svirnas, paukštidė) ir parkas. Pilis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje nuo Renesanso epochos išlikusių statinių.