Artėjant Verbų sekmadieniui Ignalinos krašto muziejuje vyko verbų rišimo edukacinis užsiėmimas. Tautodailininkė Zofija Laurinėnienė mokino, kaip teisingai rišti verbas, atkreipdama dalyvių dėmesį į augalų paruošimą bei spalvų derinimą.  Rišti pradedama nuo viršūnės. Augalų kuokšteliai dedami aplinkui stiebelį ir vyniojant siūlą pritvirtinami. Suformavus viršūnę, prie jo guldomi žiedai ir renkamas raštas. Kiekvienas moksleivis rišdamas verbą stengėsi įdėti ką nors individualaus, savaip dėliojo surinktus žolynus. Užsiėmimo rezultatas – gražios, gyvos, išskirtinės verbos. Jos atspindėjo rišėjo nuotaiką, būdą ir gebėjimus.

Tikroji verba liaudies papročiuose – puokštelė, suskinta iš gluosnio ir kadagio šakelių – tai anksti pavasarį prabundančių medžių ir krūmų ir amžinai žaliuojančių augalų šakelės. Tikėta, kad sprogstantys ir sužaliavę augalai turi magiškų galių, kad verba paliesti gyvuliai bus sveiki, o žmonės – laimingi ir gražūs. Pastaruoju metu labai paplito Vilniaus krašto verbos, padarytos iš džiovintų laukinių gėlių. Pagal formą verbos skirstomos: volelinės, rykštelinės, plokščiosios ir vainikinės. Nors rišimo būdų nėra daug, pačios verbos yra labai įvairios. Tai priklauso nuo rišėjos charakterio, įgūdžių, turimų augalų įvairovės.