Įgyvendinant projektą MATOMI (Nr. LL-00263), finansuojamą pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, muziejų darbuotojai iš Ignalinos krašto muziejaus, Utenos kraštotyros muziejaus, Zarasų krašto muziejaus, Rotko muziejaus ir Latgalės planavimo regiono rugsėjo 9-13 d. lankėsi Prancūzijos Burgundijos regione. Savaitės trukmės išvyka buvo skirta pasisemti patirties kultūros paveldo pristatymo, edukacinių veiklų bei bendruomenių įtraukimo klausimais.
Mokymų metu aplankyti objektai atskleidė platų kultūros paveldo panaudojimo spektrą – nuo didžiulių muziejų, turinčių pasaulinio lygmens kolekcijas, iki mažų miestelių iniciatyvų, kur istorija ir šiuolaikinis menas darniai dera tarpusavyje. Auxerre abatijoje ir muziejuje įspūdį paliko bendradarbiavimas su Pompidou centru, leidžiantis šiuolaikinį meną pristatyti regionuose, taip pat gebėjimas jautriai integruoti modernias ekspozicijas į istorinę aplinką. Vézelay miestelis ir jo UNESCO pasaulio paveldo sąraše esanti Šv. Magdalenos bazilika parodė, kaip religinis paveldas gali gyvuoti greta galerijų, muziejų bei šiuolaikinio meno, pritraukdamas tiek turistus, tiek piligrimus. Netoliese esantys Arcy urvai, garsėjantys priešistorinėmis piešinių scenomis, stalaktitais, stalagmitais ir archeologiniais radiniais, išryškino dar vieną kultūros paveldo dimensiją – gamtos ir žmogaus palikto pėdsako jungtį.
Didžiųjų miestų muziejai, tokie kaip Dijon archeologijos muziejus ar Musée des Beaux-Arts de Dijon, parodė neišsemiamas kolekcijų galimybes ir skirtingų epochų, kultūrų bei meno krypčių sujungimą po vienu stogu. Tuo tarpu Clamecy miestelio muziejus įkvėpė savo lankstumu ir bendruomenės įtraukimu: čia kasmet rengiamos laikinos parodos, kuriose lankytojai balsuoja už labiausiai patikusį kūrinį, o jų autorių apdovanoja meras. Dabartinė paroda feminizmo tema pritraukė gausų vietos publikos dėmesį, o ankstesnės temos liudija, kad muziejus nebijo aktualių ar net provokuojančių klausimų. Ypač įdomus buvo susitikimas su asociacija Espace Flottage de Clamecy, kurios nariai puoselėja tradicinę medienos plukdymo istoriją: renka kraštotyrinę medžiagą, organizuoja edukacijas mokiniams ir visuomenei, o kartais net praktiškai demonstruoja sielių plukdymą iki Paryžiaus. Ši veikla rodo, kaip vietos bendruomenės iniciatyva gali prikelti gyvai patirčiai ištisą istorinį laikotarpį.
Dar vienas įkvepiantis pavyzdys – Guédelon pilis. Tai ne tik muziejinė rekonstrukcija, bet gyvas istorinis eksperimentas: nuo 1997 m. statoma nuo nulio pagal XIII a. planus, naudojant tik to meto įrankius ir technologijas. Statybvietė įkurta buvusiame karjere, todėl visos žaliavos – akmuo, molis, mediena – gaunamos vietoje. Aplink pilį įsikūręs amatininkų miestelis, kuris nėra tik inscenizacija — čia dirba profesionalūs akmenskaldžiai, mūrininkai, dailidės, kalviai, virėjai, keramikai, pynėjai ir kiti meistrai, kurių veikla tiesiogiai prisideda prie pilies statybos. Jie gamina tik tai, kas reikalinga piliai, remiasi istorinių šaltinių atkurtais metodais. Šis objektas leidžia lankytojams iš arti pamatyti, kaip funkcionavo viduramžių bendruomenė. Guédelon tapo ne tik turistų traukos centru, bet ir unikaliu istorijos laboratorijos pavyzdžiu, parodančiu, kaip autentiškas procesas suteikia paveldui gyvybės bei pritaikomų pamokų šiuolaikinėms
Ratilly pilis savo ruožtu demonstruoja, kaip privatus paveldas gali tapti gyvu kultūros centru, atveriančiu erdves menininkų rezidencijoms, parodoms, koncertams ar kino peržiūroms. Tokie objektai pabrėžia, kad paveldas nėra vien praeities reliktas – jis gali būti nuolat kuriamas, aktualus ir gyvas dabarties kultūroje.
Dalyviai grįžo į savo muziejus pasisėmę idėjų, kaip ekspozicijas pritaikyti edukacinėms veikloms, kaip skatinti lankytojus ne tik apžiūrėti, bet ir tyrinėti, patirti. Jie pastebėjo, kad muziejai Prancūzijoje dažnai veikia atsipalaidavusioje, kūrybiškoje aplinkoje, kurioje svarbiausia – ne technologijų gausa, o autentiškumas, tikrumas ir vietos identiteto atskleidimas. Ši patirtis dar kartą patvirtino, kad būtent išskirtinumas, o ne bandymas kopijuoti kitus, yra didžiausias muziejų stiprybės šaltinis.
Šie mokymai tapo puikia galimybe įsitikinti, kad paveldas gali būti perteikiamas įvairiais būdais – per istoriją, meną, gamtą ar bendruomenės iniciatyvas. Įgytos žinios ir patirtys taps tvirtu pagrindu kuriant patrauklias, gyvas ir įtraukiančias ekspozicijas, kurios skatins lankytojus ne tik pažinti, bet ir pajusti kultūros paveldą.
