Savanoryste Ignalinos krašto muziejuje užsiimu jau tris mėnesius, tai yra pusė numatyto laiko. Savanoriauti čia pradėjau kartu su JST programa, kurioje dalyvauja muziejus. Kadangi buvau ugdoma patriotinių vertybių pagrindu bei nuo mažumės domėjausi istorija, savanorystė krašto muziejuje man buvo idealus variantas.
Jau pirmąją dieną dalyvavau dideliame renginyje Dūkšto dvare, buvau šiltai priimta kolektyvo. Visi trys mėnesiai buvo kupini įdomių renginių, besikeičiančių parodų bei užduočių be jokios monotonijos. Turėjau išskirtines galimybes bendrauti su menininkais, Ignalinos bendruomene bei dirbti su archyvine medžiaga. Dirbau su Ignalinos kabelinės laidomis, kraštotyrine medžiaga apie Ignaliną bei su istorine dokumentine medžiaga apie Ignalinos tremtinius, jų kovą su Sovietų sąjungos propaganda. Taip pat teko vesti apyrankių pynimo edukaciją, tai buvo kone įsimintiniausias savanorystės įvykis. Didelei grupei įvairaus amžiaus žmonių, šeimų turinčių klausos negalią vedžiau edukaciją. Žinoma, nerimas ir baimė buvo natūralu, tačiau buvau labai gerai paruošta muziejininkės Agnės ir visi dalyviai muziejų paliko su savo nupintomis apyrankėmis ant rankos. Savanorystėje ne tik dirbu, bet ir pati turiu galimybes dalyvauti atvykusių menininkų rengiamose edukacijose, kurių metų pasigaminu nemažai įvairių daiktų atminčiai.
Jokia savanorystė bei joks darbas nebūtų mielas be šaunaus kolektyvo. Tokį turi muziejus, džiaugiuosi, kad randu bendrą kalbą su muziejininkėmis bei direktore. Tikiu, kad savanorystė muziejuje padeda tobulėti, ugdo patriotiškumą bei suteikia begalę kompetencijų, kurios tikrai bus pravarčios ateityje. Kiekvienam jaunuoliui bemąstančiui apie savanorystę, rekomenduoju ją atlikti būtent čia – Ignalinos krašto muziejuje.
Savanorė Deimantė
Deimantės užfiksuotos renginių akimirkos ir užsiėmimai, kuriuose ji dalyvavo ir vedė.