Minint Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, Ignalinos krašto muziejus nori prisiminti moterį ir jos šeimą, kuri suteikė žydui Samueliui Gilinskiui pagalbą ir išgelbėjo jį nuo mirties.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą daugiau nei pusė Ignalinos gyventojų buvo žydai. Prasidėjus karui beveik visi jie buvo nužudyti. Juodagalvių šeima – Emilija, Vincas ir jų dukra Marija, pažinojo Samuelį Gilinskį kaip parduotuvės savininką, kuris Ignalinoje turėjo pramoninių ir maisto prekių parduotuvę. Vincas Juodagalvis dažnai pirkdavo jo parduotuvėje, kartais daiktą nusipirkdavo į skolą – su parduotuvės savininku palaikė draugiškus ryšius. Todėl siaubinga tragedija, kuri ištiko Samuelį Gilinskį, palietė ir Juodagalvių šeimą. Jie neabejodami suteikė parduotuvės savininkui pagalbą.
Vinco ir Emilijos dukra Marija Juodagalvytė-Kisielienė pasakojo, kad vieną dieną, vasaros pradžioje į jų duris pasibeldė vos ant kojų besilaikantis Samuelis Gilinskis. Jis vos išgyveno po egzekucijos, kuri buvo įvykdyta netoli Vidžių. Ekzekucijos metu buvo sušaudyta žydų grupė, tarp kurių buvo Samuelio Gilinskio šeima. Jo kulka nekliudė, todėl jis įvirtęs į duobę, kartu su kitais lavonais, gulėjo tol, kol žmogžudžiai pasitraukė nuo duobės. Palikęs duobėje sušaudytus žmoną ir sūnų, jis įveikė 30 km ir atbėgo prašyti pagalbos į Rimšėnus. Ten gyveno Juodagalvių šeima.
Šeima rizikuodama priėmė Samuelį Gilinskį ir slėpė jį klojime – Vincas ten įrengė slėptuvę. Emilija ir Marija rūpinosi maitinimu ir padėjo kuo galėdamos. Po kiek laiko, kaime pasklido kalbos, kad ieškomi jauni vyrai ir siunčiami dirbti į Vokietiją. Vincas nusprendė išvežti Samuelį Gilinskį. Vežime buvo išpjauta skylė veidui, Samueliui atsigulus, ant viršaus buvo sukrautas šienas. Juodagalvių šeimai pavyko pravažiuoti su vežimu pro vokiečių sargybinius prie Lobinių pervažos. Įvažiavus į mišką, Samuelis padėkojo šeimai ir patraukė Dūkšto link. Miškuose jis sutiko porą besislapstančių žydų ir sulaukė karo pabaigos. Kurį laiką Samuelis gyveno Ignalinoje, vėliau emigravo.
Marija Juodagalvytė-Kisielienė gyveno name Ignalinoje, kurį kadaise jai padovanojo Samuelis Gilinskis. 1997 m. Emilija ir Vincas Juodagalviai ir jų dukra Marija Juodagalvytė-Kisielienė pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem. Marija apdovanota „Pasaulio Tautų Teisuolio“ medaliu už humanišką darbą gelbėjant žydus.
Ignalinos krašto muziejus pagerbė žuvusių aukų atminimą, prie Ilgio ežero pakrantės ir tarp Mekšrinio ir Pelėdinio ežerų, uždegant žvakes.