Beate Gjersvold (NO) · Māris Čačka (LV)

Meninis mąstymas ne visada siekia būti išreikštas žodžiais. Giminingumas gali atsiskleisti per panašų jautrumą mus supančiam pasauliui, gebėjimą kito žmogaus patirtyje atpažinti tai, kas artima pačiam, arba intuityviai suprasti dar iki galo neišsakytą mintį. Beate Gjersvold ir Mārio Čačkos paroda „Viena Žinia“ nagrinėja tokį tarpusavio supratimą, sujungdama dvi savarankiškas tapybos praktikas, kurias sieja giminingas pasaulio suvokimas.

Abiejų menininkų kūryboje svarbią vietą užima peizažo patirtis, tačiau nė vienas jų nesiekia vaizduoti konkrečios vietovės. Peizažas tampa atminties ir pojūčių erdve, kurioje tai, kas regėta, pamažu praranda geografinį apibrėžtumą, bet išsaugo šviesos, atstumo ir atmosferos pojūtį. Gamtos įspūdžiai virsta spalvų santykiais ir kompoziciniais ritmais, atskleisdami individualų kiekvieno autoriaus santykį su regimuoju pasauliu.

Beate Gjersvold akvarelėse vandens ir pigmento sąveika vaizdui suteikia skaidrumo ir takumo. Subtilūs spalvų perėjimai ir neaiškios formų ribos išsaugo kintantį peizažo pobūdį. Mārio Čačkos akrilo tapyboje erdvės pojūtis atsiranda iš spalvinių plotų tarpusavio santykių, sluoksniavimo ir ritmiškų perėjimų. Tapybos paviršiuje išlieka ankstesnių potėpių pėdsakai, kuriuose pirminis impulsas susipina su vėlesniais pokyčiais. Skirtingos technikos formuoja savitą kiekvieno menininko raišką, kartu atskleisdamos bendrą domėjimąsi spalvos gebėjimu išsaugoti emocinį patirties intensyvumą.

Parodos kūrinius galima suvokti ir kaip vizualius užrašus – stebėjimų fragmentus, atminties įspaudus ir trumpalaikių nuotaikų fiksacijas. Čia užrašas nėra parengiamasis nebaigto kūrinio etapas, o savarankiška raiškos forma, išsauganti pirminio įspūdžio betarpiškumą. Ji palieka vietos atsitiktinumui, neapibrėžtumui ir atvirai interpretacijai, nereikalaudama iš tapybos išsamaus pasakojimo.

Parodos pavadinimas „Viena žinia“ nurodo supratimą, atsirandantį nepaisant skirtingų meninių patirčių ir raiškos priemonių. Tai gebėjimas suprasti vienas kitą iš pusės žodžio, atpažinti bendrus jausmus ir mintis, išsaugant individualų požiūrį. Akvarelės lengvumas ir akrilo sodrumas atskleidžia du skirtingus požiūrius į esminį klausimą: kaip tai, ką matome ir patiriame, paversti tapybiniu pranešimu, galinčiu atliepti ir už asmeninės patirties ribų?

Parodos kuratorius: Pāvels Terentjevs