Ar jūs kada susimąstėte, iš kur kilo jūsų gyvenamojo miesto, gimtojo kaimo ar ežero pavadinimai? Kas juos sugalvojo, kokiame amžiuje jie buvo sukurti ir ką jie reiškia? Mes, galvodami apie tai, rugsėjo 17 d. visus pakvietėme paminėti ROJAUS vietovardžio 100 metų jubiliejų. Anot vietovardžius tiriančio Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojo dr. Laimučio Bilkio, pirmiausia atsirado jūrų, upių, ežerų, kuriais keliauta, šalia kurių kurtasi, vardai, vėliau pavadinimus gavo gyvenamosios vietovės, paskiausiai – aplink gyvenvietes esantys geografiniai objektai. Pagal vietų vardus galima spręsti apie tai, kokios tautos seniau vienoje ar kitoje vietoje gyventa, kokios buvo tos kalbos ypatybės.

 Bet kokia pirma mintis, ateina į galvą, išgirdus žodį Rojus? Ogi gyvenimas anapilyje. Gražus, ramus, kupinas laimės ir ramybės… Tačiau mes Rojų turime žemėje, čia – įsikūrusį Dūkšto apylinkėse. Prieš šimtmetį gyvenvietės pavadinimas oficialiai įteisintas dokumentuose ir šiemet mini gražią sukaktį.

Renginio programoje buvo daug įdomios veiklos. Rojaus lankytojai buvo supažindinti su vietovardžio atsiradimo istorija, šventės svečiams ir pagalbininkams, taip pat apie Rojų rašantiems spaudos atstovams dovanoti Onikso akmens suvenyrai-obuoliai. Šventę papuošė medinėje klėtelėje dailininkės Nijolės Trinkūnienės paroda ,,Rojaus šviesa“, vaišintasi obuoliais, skaniausiu pyragu, ir obuoliniu džemu. O prie visos renginio aplinkos ir nuotaikos labai derėjo Arūno Paškevičiaus saksofono muzika.

Labai prasminga saugoti vietovardžių gyvastį ateitiems kartoms, perduoti juos savo vaikams ir vaikaičiams, prikelti naujomis formomis – gatvių ar įstaigų varduose, atsiminimuose. Tada vietovardžiai nebus tik užmarštin nuėję kalbos ir kultūros paminklai, o bus gyvi praeitį su dabartimi susiejantys ženklai.