Rugsėjo 9-ąją kultūros paveldu besidomintys leidosi į pažintinę kelionę po Ignalinos krašto klasicizmo epochos ženklus. Išvyka surengta prisidedant prie Lietuvos muziejų asociacijos iniciatyvos „Lietuvos muziejų kelias“, kurios tema – „Europos ženklai Lietuvoje: Klasicizmas“.

Į kelionę išsiruošė per 20 dalyvių. Maršrutas buvo sudarytas taip, kad leistų pažvelgti į skirtingus klasicizmo raiškos pavyzdžius – nuo dvarų architektūros iki sakralinės architektūros ir liaudiškojo klasicizmo atgarsių.

Pirmoji stotelė – Dūkšto dvaras, tradicinis vėlyvojo klasicizmo statinys, kurio istoriją, architektūrą ir šiandienos gyvenimą pristatė dvaro administratorius Gintautas Velička. Čia kelionės dalyviai turėjo galimybę ne tik išgirsti apie dvaro praeitį, bet ir pažvelgti į tai, kaip laikui bėgant keitėsi dvaro valdytojai, aplinka, kaip objektas buvo atkuriamas ir pritaikomas šiandienai.

Iš Dūkšto dvaro kelias vedė į Prof. Adomo Hrebnickio memorialinį muziejų Rojaus kaime. Ši stotelė leido į klasicizmo sampratą pažvelgti kiek kitaip. Medinis profesoriaus gyvenamasis namas atskleidžia, kaip didingos dvarų architektūros idėjos galėjo būti pritaikytos lietuviškai kaimo tradicijai, vietos sąlygoms ir kasdieniam gyvenimui. Čia buvo kalbama ir apie klasicizmo laikotarpiui svarbius Apšvietos epochos idealus – žmogaus protą, mokslą, pažinimą ir gamtos harmoniją. Šios idėjos ypač prasmingai susisieja su paties prof. Adomo Hrebnickio gyvenimu ir veikla. Todėl po pasakojimo apie pastatą ir jo architektūrinį kontekstą kelionės dalyviai buvo supažindinti ir su išskirtine profesoriaus asmenybe, jo moksliniu darbu bei indėliu į Lietuvos sodininkystę.

Toliau kelionė tęsėsi Vidiškių dvare, kur lankytojus pasitiko dvaro savininkas Kęstutis Mozeris. Jo pasakojimas leido iš arčiau pažvelgti į dvaro istoriją, pastato ir aplinkos kaitą bei šiandien vykstantį kultūros paveldo puoselėjimo ir atkūrimo procesą. Gyvas savininko pasakojimas suteikė galimybę į dvarą pažvelgti ne vien kaip į istorinį objektą, bet ir kaip į šiandien gyvenančią, nuolat besikeičiančią vietą.

Paskutinė kelionės stotelė – Mielagėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Čia susitikta su klebonu Marijonu Savicku, kuris varpų skambėjimu pakvietė visus į pažintį su bažnyčios istorija, jos architektūra ir reikšme krašto kultūriniam gyvenimui. Sakralinė erdvė tapo dar vienu kelionės akcentu, leidusiu pažvelgti į klasicizmo laikotarpio palikimą platesniame kultūros ir istorijos kontekste.

Visos kelionės metu netrūko klausimų, diskusijų ir asmeninių prisiminimų. Vieni dalyviai atrado dar nepažintus objektus ir sužinojo naujų dalykų, kiti į jau matytas vietas pažvelgė naujai.

Istoriniai pasakojimai natūraliai susipynė su dabarties patirtimis, prisiminimais ir asmeniniais atradimais. Ši pažintinė kultūrinė kelionė dar kartą priminė, kad kultūros paveldas nėra vien praeities ženklai. Jis gyvas tol, kol apie jį kalbame, jį pažįstame, saugome ir gebame atrasti naujas jo prasmes.

Klasicizmo ženklai Ignalinos krašte nors ir architektūriškai panašūs, bet tuo pačiu įvairūs – skirtingi savo forma, istorija ir likimu. Visi jie pasakoja apie krašto žmones, jų pasirinkimus, gebėjimą perimti Europos kultūros idėjas ir savaip jas pritaikyti vietos aplinkoje.

Dėkojame visiems, kurie keliavo kartu ir savo smalsumu bei klausimais kūrė šiltą šios dienos atmosferą!