Gruodžio 14 d. įvyko Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projekto „Sugrįžtanti dainomis“ pristatymo renginys.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto tikslas – Ignalinos krašto žymiausios tautosakos pateikėjos – dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės paveldo palikimo įprasminimas ir sklaida, atrenkant, iššifruojant, skaitmenizuojant archyvinę medžiagą esančią Lietuvos literatūros ir tautosakos institute ir paruošiant ją leidybai. Planuojame, kad kitais metais bus išleista knyga, kurioje skaitytojai ras K. Skrebutėnienės pateiktas dainas.

Rytų Aukštaitijos dainų karalienė K. Skrebutėnienė (1855–1943) gimė Tverečiaus valsčiuje, Sekonių kaime, nutekėjo į Kuksų kaimą. Ji kalbėjo turtinga Rytų aukštaičių tarme, mokėjo šimtus dainų. Iš jos užrašyta daug smulkiosios tautosakos, vaizdingų posakių, retų žodžių, dainų, nemažai su melodijomis, arti 500 tautosakos vienetų. Tautosakos lobį užrašė Juozas Aidulis ir Juozas Jurga 1934–1937 m. Svarbūs ir tyrinėtojų aprašyti K. Skrebutėnienės gyvenimo istoriniai faktai, atkleidžiantys to meto Ignalinos krašto pasienio gyvenimo istoriją, papročius ir tradicijas. Apie dainų karalienę yra rašę J. Aidulis, D. Sauka, B. Šaknys, S. Geda, I. Seliukaitė, G. Kadžytė ir kiti. 

Kristina, kurią dar vadiname dainų karaliene, dainavo nuo jaunų dienų, kaip rašė dr. J. Balys, leidinyje „Jaunoji karta“, 1938 m.: „Einu pagiriu tai tik tau burna plėšia giedot. Ganiau pagiry, kai kukuoja gegutė, tai ir aš su ja kukuoju, giedu. Mokėjau daug dainų, vargas užmarino, bet dar kur kiek ir prisimenu“. Daugiausiai dainų ją išmokė teta iš Navikų. Piemenaudavo su kitais vaikais ir giesmes giedodavo, giria ir pievos nuo jos giesmių skambėdavo!

K. Skrebutėnienė yra išskirtinis žmogaus pavyzdys. Susipažįstant su jos gyvenimo istorija, ne vienas nubrauktų ašarą ir susimąstytų, iš kur tiek stiprybės ir noro gyventi. Kristina buvo rūpestinga 7 vaikų motina, deja, bet tris jų prarado. Viską darė dėl savo vaikų ir rūpinosi jais labiau už viską. Labai gražiai sutarė su savo vyru, kaip ji sakė: „Nikdi nesusižodžiavau“.  Tik užklupo bėdos. Pirmiausiai sudegė namai. Kristina bandė gelbėti vaiką likusį name, tai darydama stipriai apdegė. Vėliau moteris apako. Pirmiausiai viena akimi – nuteikinėjo save, kad su viena akele galės dar gyvent ir dirbt. Bet vėliau nusilpo ir kita akis. „Saulute šviesioji, kaip tu švietei, buvai man šviesi, kaip aš dabar gyvensiu! Paukštelės kaip tyčiomis gieda, pavasaris, visiem linksma. Susprogsta visi medeliai ir pradeda žydėti, o man tamsu, naktelė aklutei.“,– taip Kristinos raudą aprašė dr. J. Balys. Raudojo ji ir dėl savo sūnaus, kuris iškeliavo į Ameriką ir daugiau jokios žinios į savo gimtinę neatsiuntė, ir savo mamute nepasirūpino.

Kurį laiką, neturėdama namų, apakus, Kristina elgetavo. Kadangi moteris labai gražiai dainuodavo, žmonės ją sušelpdavo. Sakė: „Nueinu, tai aš tą giesmę apie Dievo sūdą giedu, ilga giesmė, tai ilgas čėsas ir kožnam suminkština širdį – tai jau man ir naktigultą duoda“.

Vėliau Kristina dienas leido pas dukteris. Juozas Aidulis ir Juozas Jurga atvykę į Kuksas ieškoti dainų karalienės, ją, įjuodusį žmogų nuo metų ir vargų, rado Umbražiūnų pirkelėj, ant pečiaus. Tautosakos rinkėjai kaime praleido ne vieną dieną, o Kristina nepailsdama giedojo. Juozai prašydavo pailsėt, pasivaikščiot, o ji atsakydavo: „Ne, rašaite, klausaite!”. O kai leisdavo pasiilsėti, Kristina kitais darbais užsiimdavo, verpstele verpdavo, ar galvodavo, kokias dainas dar padainuot. Jos balsas buvo skambus, aiškus, ramus, dainos daugiausiai liūdnos.

Skaudžiai įkvepianti istorija ir gausus tautosakos palikimas paskatino įgyvendinti projektą „Sugrįžtanti dainomis“. Projekto metu paruoštos 245 dainos leidybai. Iš rankraštinių variantų dainų tekstai ir natos buvo perkeltos į skaitmeninį variantą. Būsimo leidinio tekstai buvo redaguoti, paaiškinti tarmiški žodžiai, svetimžodžiai, sukurtas įvadinis straipsnis apie K. Skrebutėnienę ir jos tautosakos lobyno užrašytojus. Prie projekto prisidėjo Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas, jo darbuotojai suskaitmenino 8 rinkinius, kuriuose užfiksuotos dainų karalienės pateiktos dainos, pasakos, raudos ir kt. Leidybai atrinktos dainos iš 707 ir 708 rinkinių, nes tai vieninteliai rinkiniai, kuriuose užrašytos ir melodijos.

Labai džiugu, kad projekto metu Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja Nijole Keraitiene, pasidalino sukaupta medžiaga apie K. Skrebutėniene. Vakaronių scenarijų, nuotraukų, straipsnių kopijos bus saugomos muziejuje. 

Sukurta virtuali paroda „Dainų karalienė Kristina Skrebutėnienė“. Parodos tikslas – kiekvienam prieinama paroda, kurioje galima rasti visą informaciją apie dainų karalienę: suskaitmenintų rankraščių nuorodas, publikuotus straipsnius, nuotraukas. Informacija bus pildoma ir atnaujinama.

Skaitmeninė, popierinė informacija prieinama ir atvykus į Ignalinos krašto muziejų.

Nuotraukų autorės Renata Veličkienė ir Lina Kovalevskienė.