Kai 1989 metų rugpjūčio 23 dieną gyva žmonių grandinė sujungė trijų Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną, visi ten buvę jautė turį bendrą tikslą – būti laisvi. Tikslas pasiektas.

Baltijos kelio simboliu tapo šimtus kilometrų nusidriekusi gyva, rankomis susikibusių žmonių grandinė, tačiau ne mažiau svarbi ir įdomi kiekvieno šiame istoriniame įvykyje dalyvavusio žmogaus istorija. Šios nuotraukos atspindi mažą dalelę Baltijos kelio visumos, susidedančios iš daugybės panašių ir tuo pat metu skirtingų lokalių istorijų, suformavusių visuotinai reikšmingą įvykį. Nuotraukos kelių etapų, ignaliniečiai Baltijos kelyje 1989 metais ir kiti etapai — toje pačioje vietoje po 10, 15 ir po 20 metų. Už nuotraukas Ignalinos krašto muziejus dėkoja „Naujos vagos“ žurnalistei Vidai Žukauskaitei ir laikraščio „Mūsų Ignalina“ redaktoriui Jonui Baltakiui. Jų dėka galime pasidžiaugti išlikusiais kadrais. Tai istoriniai faktai fotografijoje, tai liepsnojantys laužai, prisiminimų ir gėlių lietus ir laisvę išsikovoję žmonės.

Prabėgęs laikas neištrynė iš atminties šios unikalios, pasaulį pažadinusios okupuotų Baltijos kraštų vienybės ir protesto akcijos. Buvome vieningi ir stiprūs, susitelkę ir galingi, nes turėjome aiškų ir šventą tikslą – iškovoti laisvę. Istorija akivaizdžiai paliudijo, kad mūsų pasirinktas kelias — teisingas.