Rugsėjo 20 d. 16.00 val. kviečiame į Nikolajaus Rericho (1874–1947) tapybos reprodukcijų parodos „Grožio kelias“ pristatymą.

Parodos rengėjai: Lietuvos Rericho draugija ir Ignalinos krašto muziejus.

Paroda veiks iki spalio 19 d.

Nikolajus Rerichas

1874.10.09 – 1947.12.13 

Nikolajus Rerichas – dailininkas, scenografas, filosofas, rašytojas, keliautojas, archeologas, visuomenės veikėjas. N. Rerichas nutapė apie 7000 paveikslų, kurie eksponuojami žymiose pasaulio galerijose, parašė apie 30 tomų literatūrinių kūrinių, tame tarpe, dvi poezijos knygas. N. Rerichas – Rericho Pakto idėjos autorius ir iniciatorius, tarptautinių kultūrinių judėjimų “Taika per kultūrą” ir “Taikos Vėliava” steigėjas.

N. Rerichas gimė 1874 m. Sankt-Peterburge notaro Konstantino Rericho, kilusio iš Latvijos, šeimoje. Mokėsi Peterburgo Karlo fon Majaus gimnazijoje. Pagal šeimos tradiciją įstojo į Peterburgo universiteto juridinį fakultetą. Tuo pačiu metu įstojo ir į Imperatoriškąją menų Akademiją.

Nuo 1917 m. N. Rericho šeima gyveno emigracijoje: Suomijoje, Anglijoje, JAV.     N. Rerichas Niujorke įkūrė Jungtinių menų institutą, Tarptautinį dailės centrą, iš kurių vėliau buvo įsteigtas N. Rericho vardo muziejus, veikiantis iki šiol.

1923 m. išsipildė N. Rericho svajonė – jis kartu su šeima nuvyko į Indiją, kur pradėjo gilintis į šio krašto kultūrą.

1925 – 1928 m. N. Rerichas organizavo ekspediciją po Centrinę Aziją. Į ekspedicijos maršrutą įėjo Himalajai, Tibetas, Mongolija ir kiti kraštai.

Nuo 1929 metų iki gyvenimo pabaigos menininkas su šeima gyveno Indijos Vakarų Himalajuose, Kulu slėnyje, Nagare. Čia N. Rerichas įsteigė mokslinį institutą “URUSVATI”, daug tapė, rašė, keliavo.

N. Rerichas rašė, kad visų jo dvasinių pasiekimų aukščiausioji viršūnė buvo ekspedicija į “Azijos širdį”. Visas gyvenimas iki tol buvo kaip laiptai, vedantys į viršūnę. Sukaupti didžiuliai Rytų dvasinės išminties lobiai.

Viena svarbiausių menininko kūrybos temų buvo Himalajai. Kalnai jam – dvasinio tobulėjimo simbolis, artėjimas prie grožio, prie gėrio. Kartu su tuo kalnai – jėgos ir energijos šaltinis, ir pats kopimas į kalną žadina žmoguje drasą, ištvermę ir kantrybę.

Kalnai N. Rericho paveiksluose, kaip savotiški žemės plutos hieroglifai, pilni neišreiškiamos žodžiais, bet akivaizdžios vidinės prasmės.

Kažkuo kviečiančiu, nenumaldomu potraukiu prisipildo žmogaus dvasia, kai jis, įveikdamas visus sunkumus, kopia į šias viršūnes, – rašė Nikolajus Rerichas straipsnyje “Himalajai”.

Visas Nikolajaus Rericho gyvenimas buvo nepertraukiamas kūrybos ir tobulėjimo žygdarbis.